Svajoti ir realizuoti svajones – kiekvieno mūsų šventa teisė ir prabangi galimybė, kurią pelnome sunkiu pasiaukojančiu darbu, kol klojame finansinį savo svajonių namo pamatą.

Aptarkime, kuriuo savarankiškos kūrybos keliu eiti, kad svajonių realizavimas neapkarstų. Juk protingas mokosi iš kitų žmonių klaidų.

Pirmoji klaida - ,,be plano“, arba ,,džiazas be taisyklių“

Vos nutirpus sniegui, pradedama svajoti apie rytinę kavą terasoje su telefonu ir paskutinėmis facebook naujienomis.

Vasarą naujame name įsivaizduojame kaip amžiną darbą nuotoliu - svajingą gulinėjimą ant minkštutėlės vejos pavėsingame užkampyje, į kurį vėjas atpučia kvapnų vasaros gėlių aromatą.

Mums tų gėlių nereikia nei laistyti, nei ravėti, tik užkurti kepsninę, o ramų vakarą terasoje susirinkę svečiai ir išdidūs šeimininkai mėgaujasi maloniu vejos minkštumu ir kelia taurę už tobulą žalią kiemą.

Tos svajonės jau ankstyvą pavasarį mus gena į  sodo prekių parduotuves: tie stendai su sėklomis, tos paletės su daigais, egzotiškų augalų vazonėliais, tie blizgantys viliojantys žydinčių krūmų paveiksliukai ir nesibaigiančios oranžiniais dideliais skaičiais rėkiančios akcijos! Grįžtame namo, vaikų galvos vos matosi tarp durpių maišų ir vazonėlių. Naujus įrankius išbandysime dabar pat! Tas lietuviškas šauksmas sukišti nagus į vos prašilusią juodą gimtinės žemę... Plano nėra, bet juk spontaniškos idėjos - tokios saldžios! Tikėjimas tuo, ką darai, toks stiprus!

Geliančios mažulytės dvejonės: ,, gal paskubėta, gal ne ten ir ne tiek, gal ne taip...“ Jos ateina gerokai vėliau.

Tuo tarpu draugai dovanoja medelius ir krūmus, tėvai ir kaimynai mielai dalinasi daugiametėmis bei vienmetėmis gėlėmis ir ,,labai gražių gėlių“ sėklomis, nes žino, kad Jūsų sklypas šiuo metu tvarkomas.

Kai nėra plano, sunku beprisiminti, nuo ko buvo pradėta, kam tas griovys prieš mėnesį buvo iškastas.. gal šilauogėms..? Staiga ne vietoje sudygsta pasėti, bet mūsų pamiršti ,,labai gražūs“ augalai, bet juos užgožia priekyje ką tik įsodintas ,,labai gražus“ krūmas...

Kieme veši ,,botanikos sodas“ su viso pasaulio ,,gražių augalų“ įvairove, o pasimetę šeimininkai nusvirusiomis rankomis, įdėję daug darbo ir lėšų, įvairių žaliosios architektūros stilių gausoje beviltiškai ieško savo pasimetusios svajonės. Po kelių darbo ir nusivylimo metų tenka kviesti želdinių specialistą ir aptarti Želdynų planą.

Antroji klaida - pradėti nuo augalų

Savarankiška sklypo dizaino kelionė dažnai prasideda medelyne. Medžiai auga lėčiau, todėl suprantamas noras kuo greičiau sulaukti pirmojo derliaus. Akys raibsta nuo rūšių ir veislių įvairovės. Norisi pabandyti šitą ir kitą: obelys, kriaušės, trešnės, šermukšniai, sedulos, šilkmedžiai ir riešutmedžiai. Žinoma, dar avietės, šilauogės ir serbentai – juodieji ir raudonieji. Po vieną ar po du krūmus. Sau, vaikams ir būsimiems anūkams.

Dekoratyvių augalų skyriuje mūsų akį patraukia magnolijos, hortenzijos, dailios pušelės. Tegu sau auga. Naujame sklype vietos daug! Ryškėja sklypo linijos ir spalvos.

Po metų ar kelių meistrai atveža trinkelių padėklus, žvyrą ir reikalingą techniką. Bus pakloti takai, įrengiama veja. Kaip gaila, kai tenka persodinti penkerių metų magnoliją, kurios šaknys kosminiu greičiu išsiplėtė. Apkapojus šaknis ši nebeprigyja... Įrengiant veją, sklypas pakilo, reikia užkasti 30 cm pušelės kamieno... Pušelė jaučiasi  mirtinai įskaudinta.

Be to, atliekant darbus, tenka iškasti ir vaiskrūmius, smilgas, daugiametes gėles, nes jos ne ten ir ne taip.

Sklypo sutvarkymo darbus pradėkime nuo kietųjų dangų (takai, parkavimo vietos, terasos..), kai sklype jau išvedžioti nutekų ir drenažo vamzdynai, kai įrengti lietaus surinkimo šuliniai ir vandens gręžiniai. Dabar aiškūs galutiniai sklypo aukščiai, kurie nulems ir medžių sodinimo aukščius.

Įrengdami želdynų plotus, pradėkite nuo bortelių. 

Sodindami medžius, pirmiausia tinkamai paruoškite gruntą, fiksuokite aukščius. 

Prieš sodinant gyvatvores, turi būti įrengtas tvoros pamatas, kad vėliau nereiktų augalų šaknų kapoti.

Augalai – lyg karaliai – į sklypą turėtų atkeliauti tada, kai jiems tinkamai parengti plotai, žinomi aukščiai, atstumai, jau įrengtas ir sutvarkytas laistymas, kai turime nusipirkę medžių atramas ir tvirtinimus.

Trečia klaida – nesilaikoma vieningos aplinkos stilistikos

Įsivaizduokime dailią merginą, apsirengusią liaudišką raudoną vilnonį sijoną, mėlyną tviskantį pilvo nedengiantį švarkelį, apsiavusią ilgais žaliais žvejo batais, per petį persimetusią geltoną odinę rankinę ir užsidėjusią šiaudinę skrybėlę (nes tokios šiuo metu ypač madingos), sėdančią ant sportinio dviračio ir važiuojančią į mišką... Kiekviena detalė ir idėja puiki, bet jų kokteilis aiškiai signalizuoja: kažkas čia ne taip!

Panašių stilistinių klaidų padaroma ir kuriant sklypo dizainą. Pamirštama, kad atskiri elementai ir detalės turi susijungti į darnią visumą, išreikšti pagrindinę sklypo kūrimo idėją. Lyg dėlionė, kantriai sudėta iš mažų detalių.

Želdynų projektuotojo užduotis – pajusti užsakovo viziją, sužinoti jo lūkesčius, maksimaliai įsiklausyti į kiekvieno šeimos nario pageidavimus, juos sujungti į darnią visumą. Kartais virš debesų pakibusias svajones tenka ,,įžeminti“, pasitelkiant ne tik želdinių žinovo bei aplinkosaugos specialisto praktiką, bet ir psichologijos žinias.

Pasitikėkite želdynų projektuotojo patarimu ,,mažiau reiškia daugiau“. Ne viską, kas parduodama medelyne, būtina matyti pro savo virtuvės langą. Aklai nepasiduokite besikeičiančioms gėlynų madoms.

Jūsų pasirinktas specialistas tikrai žino, kurie augalai tinka prie pastato ir mažosios architektūrios stiliaus, kurie augalai suteiks džiaugsmo ne tik po pusmečio, bet ir po penkerių metų, nereikalaudami per daug Jūsų dėmesio ir brangaus laiko.

Na, o mes žinome, kur yra tokių išmintingų specialistų.

Ketvirta klaida - tušti nefunkcionalūs sklypo plotai

Siūlome nebijoti „įprasminti“ visą sklypo erdvę. Tušti nenaudojami plotai - neįdomūs, ir visas sklypas dėl to atrodo gerokai mažesnis ir nuobodus. Plokščias, atviras ir neįdomus kiemas nesukelia intrigos, lyg akimirksniu kiaurai nuskanuotum visą sklypą ir padėtum tašką.

Keletas išmaniai pasirinktų medžių ar įvairios faktūros želdynai nukreips žvilgsnį, sudomins ir prailgins žvilgsnio kelionę nuo vienos sklypo ribos iki kitos, sukels intrigą, skatins prieiti arčiau, paliesti ir užuosti, pasimėgauti pavėsingais užkampiais, paganyti akis tarp harmoningų formų ir spalvų. Kaip tik tą funkciją ir turi atlikti pagal Jūsų poreikius specialisto kuriamas sklypo želdinių dizainas!

Penkta  klaida - gamtos dėsnių nepaisymas

Ne tik madingos želdinių nuotraukos internete ir ne tik sezoniniai augalų išpardavimai turi lemti Jūsų augalų pasirinkimą. Kur kas svarbiau - dirvožemio sudėtis, grunto rūgštingumas, pralaidumas, vyraujantys vėjai, saulė... Augalas turi Jūsų sklype jaustis lyg čia gimęs. Kartais net patyrusiems sodininkams nelengva suderinti visus šiuos faktorius, o ką jau kalbėti apie sėkmės tikimybę, kai augalai sodinami apie gamtos dėsnius beveik visai neišmanant.

Tam tikrai augalų rūšiai reikalingas vis kitoks gruntas, ir tai gali nulemti nuolatines augalo ligas. Silpni, netinkamose sąlygose augantys želdiniai ne tik prastai atrodo, bet yra neatsparūs šalčiui, o kartais atvirkščiai – kovodami dėl išlikimo per sparčiai augina žaliąją masę vietoje to, kad mus džiugintų žiedais.

Renkantis medžius taip pat labai svarbu žinoti rūšies savybes, laikytis augalų derinimo principų, sodinant išlaikyti tik specialisto akiai paklūstančius atstumus. Neturint patirties, sunku įsivaizduoti, kaip pasirinkti augalai atrodys po kelerių metų. Kardinalus genėjimas ar didelių medžių persodinimas ne visada sulaukia laimingos pabaigos.

Šešta klaida – auksinių želdinių mąstelio principų nežinojimas

Teisingai parinktas mąstelis - vienas iš pagrindinių faktorių, lemiančių harmoniją sklype. Nesuklysite, jei laikysitės šių auksinių želdinių mąstelio taisyklių:

• Kuo didesnis želdynų plotas, tuo stambesnius akcentinius želdinius reikėtų rinktis;

• Kuo didesnis medis, tuo didesnė purenama ir laistoma pomedžio erdvė;

• Kuo didesnė terasa ar pavėsinė, tuo platesnis į ją vedantis takas;

• Kuo didesnis sklypas, tuo mažesnis kontrastas tarp želdinių ar jų grupių;

• Kuo arčiau žiūrovo yra želdynas, tuo daugiau sodinukų rūšių galime jame derinti. Toliau esantiems želdynams pakanka gerokai mažesnės rūšinės įvairovės;

• Drauge su žiūrovo žvilgsniu tolstantys želdynai turėtų palengva aukštėti;

• Plačios iš visų pusių prieinami želdynai turėtų puikuotis vertikaliais aplinkos akcentais centre;

• Būtina atsižvelgti į želdynų bei pastatų aukštingumą kaimyniniuose sklypuose, į netoli augančius brandžius medžius bei kitus peizažo ypatumus bei aplinkybes. 

Taip kuriama gyvenamosios erdvės stilistika taps harmoninga aplinkos dalimi.